Ateities projektas – pirmasis Lietuvoje A++ klasės pastatas – įvertintas aukso medaliu
„Lietuvos metų gaminio 2017“ konkurse Panaros kaime (Varėnos r.) įgyvendintas pirmojo Lietuvoje A++ klasės namo statybos projektas įvertintas aukso medaliu.
„Panaroje mūsų pastatytas pirmasis Lietuvoje A++ klasės namas – tai energiškai efektyvios statybos tęsinys, kurio pradžia buvo 2009 m. Panaroje pastatyta koplyčia ir 2012 m. pastatytas pasyvus A+ klasės namas – pirmasis Lietuvoje sertifikuotas pasyvus namas. Jį sertifikavo Vokietijos pasyviųjų namų institutas „Passivhaus Institut“, – sako bendrovės „Dzūkijos statyba“ generalinis direktorius Alvydas Raguckas.
Energijos sąnaudos viršija lūkesčius
A++ pastatas naudojamas nuo 2016 m. spalio pabaigos. Pagal pastato energinio naudingumo sertifikato duomenis, šiluminės energijos sąnaudos pastatui šildyti yra 3,54 kWh/kv. m per metus. Pasak bendrovės „Dzūkijos statyba“ generalinio direktoriaus A. Ragucko, monitoringo duomenys leidžia teigti, kad mokestis už pastato energijos sąnaudas neviršys vieno euro/kv. m per metus, o faktinės energijos sąnaudos yra mažesnės už apskaičiuotas teoriškai.
„Visų Panaros pilnų namų bendruomenės pastatų statybos metu pasiekti rezultatai parodė, kad pirmojo Lietuvoje A++ energinio naudingumo klasės reabilitacijos centro pastato įvertinimas pasiektas neatsitiktinai. Tai buvo nuoseklaus ir kryptingo tiek užsakovo – žinančio savo tikslus, tiek rangovo – kvalifikuoto ir nuoširdaus darbo rezultatas“, – sako A. Raguckas.
Modernus projektas pristatytas tarptautinei bendruomenei
Norint gauti A++ energinio naudingumo sertifikatą, pastate ne mažiau kaip 50 proc. visos energijos turi būti naudojama iš atsinaujinančių energijos šaltinių. Panaros kompleksui elektros energiją gamina 90 kW galios saulės elektrinė, A++ pastatą šildo geoterminiai šilumos siurbliai, išorės atitvaros užtikrina, kad pastatas būtų šiltas ir sandarus, o efektyvų vėdinimą užtikrina rekuperacinė sistema. Visos šildymo-vėdinimo sistemos valdomos automatiškai.
Kad pastatas atitiktų aukščiausią energinio naudingumo klasę, būtų itin sandarus ir turėtų ypač didelę šiluminę varžą, ypatingas dėmesys skirtas langų ir durų angokraščių, pamatų ir sienų, sienų ir stogo, pastato išorinių ir vidinių kampų sandarumui bei šių mazgų techniniams sprendimams. Atlikus testą, nustatytas sandarumo koeficientas buvo 0,46 (reikalaujama 0,6), todėl pastatas visiškai tenkina A++ klasės energinio naudingumo reikalavimus.
„Džiaugiamės ir didžiuojamės, kad įgyvendintas projektas naudingas užsakovui ir reprezentuoja Lietuvą pasaulyje, kurdamas modernios valstybės įvaizdį, – sako A. Raguckas. – Pilnų namų bendruomenės kompleksas 2017-aisiais buvo pristatytas Kazachstano sostinėje Astanoje vykusioje ateities energijos parodoje „EXPO 2017“. Stendas buvo tarp pasaulio gerosios praktikos, naudojant atsinaujinančią energiją, pavyzdžių ir pateko į finalą. Tai didelis Lietuvos projekto įvertinimas, nes projektus parodoje, skirtoje ateities energijai, pristatė net 115 šalių ir 22 tarptautinės organizacijos.“
Pastato konstruktyvui – kruopščiai atrinktos medžiagos ir sprendiniai
Naujasis A++ pastatas, kurio naudingas plotas – 749 kv. m, yra vieno aukšto su mansarda ir rūsiu: rūsyje – pagalbinės patalpos, skalbykla ir šilumos ruošimo patalpa; pirmam aukšte – valgykla su virtuve; mansardiniame aukšte – gyvenamosios patalpos.
Pastato rūsio sienos išlietos iš monolitinio gelžbetonio, apšiltintos polistireninio putlpasčio plokštėmis. Atitvarų, kurios ribojasi su gruntu, šilumos perdavimo koeficientas U<0,12W/kv. mK. Dalis rūsio perdangos yra iš surenkamo gelžbetonio, dalis – monolitinio gelžbetonio, o pirmojo aukšto perdanga – iš monolitinio gelžbetonio.
Pastato sienoms mūryti parinkti mineralizuoto medžio ir cemento blokeliai su termoizoliacinės medžiagos užpildu. Tokia pastato laikančiųjų sienų konstrukcija pasirinkta dėl labai gerų šiluminių blokelių savybių. Kita blokelių, juos sumūrijus į sieną, pusė užpildyta monolitiniu betonu. Tokia laikančios sienos konstrukcija pasižymi labai geromis šiluminėmis ir sandarumo savybėmis.
Siekiant A++ energinio naudingumo išorės atitvaroms keliamų reikalavimų – šilumos perdavimo koeficientas U<0,11W/kv. mK – sienos iš išorės apšiltintos mineraline vata, kurią dengia laminuota vėjo izoliacinė plokštė. Išlaikant pastatų komplekso architektūrinį vientisumą ir paisant Dzūkijos nacionalinio parko reikalavimų, pastato išorės apdailai pasirinktos maumedžio dailylentės.
Patalpų vidaus pertvaros sumūrytos iš blokelių. Mansardinio aukšto medinių konstrukcijų denginys apšiltintos net pusės metro storio mineralinės vatos sluoksniu, taip pat panaudotos ir vėjo izoliacinės plokštės, stogo šilumos perdavimo koeficientas U<0,09W/kv. mK.
Ypatingą dėmesį skyrė langams ir durims
Derinantis prie aplinkos, pastatas uždengtas maumedžio gontų stogu, tai yra natūralia danga, kuri geba taip prisitaikyti prie atmosferos pokyčių, jog be jokios priežiūros tarnauja šimtmečius.
„Ypatingą dėmesį skyrėme langams ir durims, nes per šias konstrukcijas netenkama bene daugiausia šilumos energijos, – pasakojo bendrovės „Dzūkijos statyba“ generalinis direktorius A. Raguckas. – Tačiau Pilnų namų bendruomenės pastate sumontuotų langų šilumos izoliavimo savybės yra aukštų rodiklių. Langų šilumos perdavimo koeficientas U=0,8 W/kv. mK.“
Pastate sumontuoti vokiško šešių kamerų, 83 mm pločio plastikinio bešvinio profilio plastikiniai langai. Papildoma sandarinimo tarpinė užtikrina ypatingai gerą šilumos ir garso izoliaciją, o ilgaamžiai vokiški varstymo mechanizmai iš nerūdijančio plieno, dengto cinku ir aliuminiu, – ilgalaikę eksploataciją. Stiklo paketai šiuose languose sukomplektuoti iš trijų stiklų, iš kurių du – selektyviniai, t. y. dengti specialia metalo oksidų danga.
Pastate sumontuotos Lietuvos gamintojo lauko durys, skirtos pasyviems namams, kurių šilumos perdavimo koeficientas U=0,58 W/kv. m K.
Durų karkasui parinkta klijuota mediena, stabilizuojanti fanera ir 0,2 mm stabilizuojantis aliuminio lakštas, durų išorę dengia drėgmei atspari HDF 6 mm plokštė. Durų vidus užpildytas 100 mm putų poliuretanu.
Šildymui panaudojo geotermiją
„Šilumos sutaupyti padėjo ir kokybiška rekuperacinė sistema, kurios rekuperatorių naudingumo koeficientas – ne mažesnis kaip 0,9. Tokia vėdinimo įranga užtikrina švaraus oro cirkuliavimą pagal kiekvienos konkrečios patalpos poreikius ir maksimaliai sumažina pelėsio atsiradimo riziką. Žinoma, taip pat leidžia ženkliai sumažinti šildymo išlaidas“, – sako A. Raguckas.
Pastatui šildyti naudojama geoterminė šildymo sistema. Šiluma geoterminiais šilumos siurbliais tiekiama iš trijų 100 metrų gylio gręžinių, taip surenkant sukauptą žemėje saulės energiją ir ją panaudojant pastato šildymui. Pastate įrengtas grindinis šildymas.
Kadangi tai yra gydomosios paskirties pastatas, jis yra pritaikytas žmonėms su negalia – įrengti pandusai, specialiai pritaikytos sanitarinės patalpos.
Dalyvauja moderniuose ir renovacijos projektuose
Jau 45-erius metus rinkoje veikianti „Dzūkijos statyba“, siekdama užtikrinti vykdomų statybos darbų kokybę ir neigiamo poveikio aplinkai valdymą, nuolat tobulina veiklos procesus, statybos technologijas, diegia saugias ir ekologijos požiūriu pažangias technines naujoves bei darbo metodus. Įgyvendindama aplinkos apsaugos politiką bendrovė imasi aplinkosauginiu požiūriu reikšmingų, energiškai efektyvių ir inovatyvių projektų.
„Vienas iš tokių – 2015 m. kartu su projekto partneriu, olandų įmone, įgyvendintas „Alytaus regiono atliekų mechaninio rūšiavimo, biologinio apdorojimo su energijos gamyba ir virtuvės atliekų biologinio apdorojimo įrenginių projektavimas, tiekimas ir statyba, Tankiškių k., Alytaus r. sav.“ projektas. Šiame objekte pastatėme pirmuosius šalyje komunalinių atliekų mechaninio rūšiavimo ir biologiškai skaidžių atliekų perdirbimo įrenginius, mažinančius atliekų kiekį regiono sąvartyne, o tuo pat metu – ir aplinkos taršą. Biologiškai skaidžių atliekų apdorojimo metu išgautos dujos deginamos. Šio proceso metu pagaminama elektros energija, kurios ne tik visiškai užtenka minėtų įrenginių poreikiams užtikrinti, bet dalis elektros energijos atiduodama į skirstomąjį tinklą“, – dalijasi bendrovės „Dzūkijos statyba“ vadovas.
Bendrovė taip pat sėkmingai šiltina bei renovuoja statinius, naudoja pažangias technologijas, efektyviai mažinančias šilumos energijos suvartojimą, gerindama pastatų vidaus komfortą ir architektūrinę išraišką. 2015 m. bendrovė pelnė profesinio meistriškumo apdovanojimą „Statinių šiltinimo lyderis 2015“ už įgyvendintus pastatų modernizavimo projektus Druskininkuose ir Alytuje. Visi modernizuoti statiniai atitiko investiciniuose projektuose numatytą reikalavimą sutaupyti ne mažiau nei 40 proc. šilumos energijos sunaudojimo.
Reikšmingą atliktų darbų dalį bendrovės sąraše užima ir nuotekų valyklų statyba. Bendrovė kartu su partneriais iš Vokietijos statė Vilniaus, Šiaulių, Klaipėdos, Kauno nuotekų valyklų dumblo apdorojimo įrenginius.
„Nuotekų valyklose, naudojant sudėtingą slenkančių klojinių sistemą ir nepertraukiamą betonavimą, buvo pastatyti technologiškai ir vizualiai įspūdingi įrenginiai. Tokią betonavimo technologiją po Nepriklausomybės atgavimo panaudojome pirmieji Lietuvoje. Bendrovė įgyvendintų projektų rezultatais prisidėjo prie regioninių aplinkos apsaugos problemų sprendimo“, – sako bendrovės „Dzūkijos statyba“ generalinis direktorius A. Raguckas.
Straipsnio šaltinis > StatybųNaujienos.lt
