Goryje oficialiai atidaryta 718 kW galios saulės elektrinė, kuri nuo šiol gamins elektros energiją trims – Saguramo, Berbuki ir Shashvebi – gyvenvietėms, kuriose gyvena 384 dėl karo šalies viduje perkeltos šeimos. Projektą įgyvendino Lietuvos saulės energetikos bendrovė „Solet“ kartu su vietos partneriu „Solar Energy Georgia“.
Renginio metu daug dėmesio skirta žmonėms, kuriems šis projektas buvo įgyvendintas. Vietos bendruomenės atstovų teigimu, čia gyvenančioms šalies viduje perkeltoms šeimoms skiriama finansinė parama siekia vos apie 15 eurų per mėnesį. Esant tokioms aplinkybėms, mažesnės išlaidos elektros energijai gali tapti reikšminga pagalba kasdieniame šeimų gyvenime.
„Šiandien susirinkome ne tik pažymėti techninio projekto pabaigą. Susirinkome švęsti šviesos, vilties ir žmonių vienybės“, – atidarymo metu sakė „Solet“ generalinis direktorius Andrius Karazinas.
Kalbėdamas bendruomenei jis saulės energiją susiejo su tuo, kas nepriklauso nuo sienų ar žmogaus gyvenimo aplinkybių.
„Saulė – tai didžiulė dangaus dovana mums visiems. Ji neklausia, nieko nereikalauja mainais ir šviečia kiekvienam, nepriklausomai nuo to, kur esame ar ką mums teko išgyventi. Svarbiausia – saulės šviesos ir šilumos niekas iš mūsų negali atimti“, – kalbėjo A. Karazinas.
Ši mintis atspindi ir praktinę projekto paskirtį. Saulės elektrinė leis dalį gyvenvietėms reikalingos elektros energijos pagaminti iš atsinaujinančių išteklių ir taip mažinti gyventojams tenkančias energetines išlaidas. Kartu projektas prisideda prie platesnio tikslo – klimato kaitos švelninimo ir atsinaujinančios energetikos plėtros Sakartvele.
Projektas finansuotas Klimato kaitos programos lėšomis, kurias administruoja Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA). Jo įgyvendinimo darbai prasidėjo 2024 m. lapkritį, o saulės elektrinės įrengimo darbai buvo užbaigti 2026 m. birželį.
Atidarymas tapo ir susitikimu su bendruomene
Projekto atidaryme apie Lietuvos ir Sakartvelo bendradarbiavimą, projekto reikšmę bei jo įgyvendinimą kalbėjo Lietuvos Respublikos ambasadorius Sakartvele Darius Vitkauskas, Eredvi meras Otar Tsotniashvili, „Solet“ generalinis direktorius Andrius Karazinas ir „Solet“ projekto vadovas Tomas Ridikas.
Oficialią renginio dalį pratęsė diskusija su vietos bendruomenių atstovais. Gyventojams buvo svarbu suprasti ne tik tai, kiek energijos pagamins naujoji elektrinė, bet ir kaip jos veikimas atsispindės jų kasdienybėje. Jie klausė, kaip bus naudojama pagaminta elektros energija, kaip veiks sistema ir kokią tiesioginę naudą ji suteiks gyvenvietėms.
Į šiuos klausimus atsakė renginyje kalbėję atstovai, o prie diskusijos prisijungė ir „Solar Energy Georgia“ direktorius Levan Kobakhidze, paaiškinęs praktinius bei techninius elektrinės veikimo aspektus.
Iš Lietuvos – ne tik saulės energetikos sprendimai
Atidarymo metu bendruomenei perduotas ir simbolinis Lietuvos ženklas – lietuviškos juodos duonos kepalas.
„Duona mūsų kultūroje yra gyvybės, namų jaukumo ir gilios pagarbos simbolis. Dalintis duona – vienas nuoširdžiausių draugystės ir solidarumo ženklų. Priimkite šią duoną kaip mūsų žmonių pagarbos ir broliško palaikymo simbolį“, – bendruomenei sakė A. Karazinas.
Šis simbolinis gestas papildė pagrindinę renginio mintį – projektas yra ne vien energetikos infrastruktūra. Jo esmė – ilgalaikė nauda žmonėms, kuriems dėl karo teko palikti savo namus ir kurti gyvenimą iš naujo.
„Solet“ tokio pobūdžio projektus Sakartvele įgyvendina nuo 2018 metų. Per šį laikotarpį saulės elektrinės įrengtos Koda, Skra, Sakasheti, Gardabani, Prezeti, Tsilkani ir Tserovani gyvenvietėse. Saguramo, Berbuki ir Shashvebi projektas užbaigia pagal Klimato kaitos programą įgyvendintų šio pobūdžio projektų etapą Sakartvele.
Per platesnę vystomojo bendradarbiavimo veiklą nuo 2018 m. „Solet“ įgyvendino daugiau kaip 20 projektų įvairiose šalyse, tarp jų – Ukrainoje, Moldovoje, Uzbekistane, Armėnijoje ir Nigerijoje. Saulės elektrinės įrengtos mokyklose, vaikų darželiuose, ligoninėse, šalies viduje perkeltų žmonių gyvenvietėse ir kitose socialinės paskirties įstaigose.
Saguramo, Berbuki ir Shashvebi elektrinė tęsia šią kryptį – atsinaujinančią energetiką panaudoti ne tik klimato kaitos tikslams, bet ir ten, kur mažesnės energijos išlaidos gali turėti tiesioginę reikšmę žmonių kasdieniam gyvenimui.
