Pastaruoju metu vis dažniau sulaukiame klausimų – kuo skiriasi Piliečių energetikos bendrijos nuo įprastų saulės parkų, kam jos naudingos ir kaip viskas veikia praktikoje. Apie tai pasakojome Žinių radijo eteryje – dalinomės savo patirtimi, atsakėme į klausimus ir paprastai paaiškinome, kaip kiekvienas gali tapti dalininku ir gamintis savo žaliąją energiją kartu su bendruomene.
Kas yra piliečių energetikos bendrijos?
Piliečių energetikos bendrijos (PEB) – tai bendrijos, kuriose fiziniai asmenys bendrai investuoja į atsinaujinančios energijos gamybą savo reikmėms. Vietoj to, kad kiekvienas statytų atskirą elektrinę, įrengiama viena didesnė jėgainė, o jos galia paskirstoma tarp bendrijos narių pagal jų įnašus. Tokiu būdu sumažėja kaštai ir administracinė našta, o nariai išlaiko sprendimų priėmimo teisę.
Kuo skiriasi PEB nuo saulės parko?
Saulės parkai dažnai veikia kaip paslauga – vartotojas sumoka ir gauna viską „paruošta naudoti“. Tuo tarpu PEB nariai aktyviai dalyvauja sprendimų priėmime: pasirenka priežiūros teikėjus, derasi dėl kainų, sprendžia dėl tolimesnių investicijų. Tai suteikia daugiau lankstumo ir kontrolės. Pirmuosius metus priežiūra dažniausiai užtikrinama „UAB Solet “, vėliau nariai gali pratęsti sutartį arba pasirinkti kitą paslaugų teikėją. Pavyzdžiui, jei netoliese gyvenantis kaimynas gali nupjauti žolę – iš kitur užsakyti paslaugos nereikia.
Skaičiuojame, kad elektrinės veikimo laikotarpis – apie 25 metai, tačiau jis gali būti ilgesnis. Ateityje galimi atnaujinimai: modulių keitimas, kaupiklių ar net vėjo jėgainių prijungimas. Pagrindinis skirtumas – bendrijoje narys yra sprendimų priėmėjas, o ne pasyvus vartotojas.
Kam aktualu tapti bendrijos nariu?
Pagrindinės tikslinės grupės yra dvi. Pirmoji – veržlūs, technologijoms atviri žmonės, dažnai turintys elektromobilius ir ieškantys inovatyvių sprendimų, net jei tai reikalauja šiek tiek rizikos. Antroji – platesnė auditorija: elektros vartotojai, kurie neturi galimybės įsirengti elektrinės ant savo stogo (pvz., gyvena daugiabutyje) arba jau pasinaudojo valstybės parama, tačiau elektros sunaudojimo poreikiai išaugo. Tapus bendrijos dalininku, paramos administravimu rūpinasi pati bendrija – nariui reikia tik sumokėti įnašą ir kartą per metus dalyvauti susirinkime.
Kaip tapti dalininku?
Procesas paprastas. Narys pasirenka norimą dalį elektrinės, pasirašo sutartį ir sumoka vienkartinį įnašą. Tuomet vyksta elektrinės statybos ir pridavimas. Veiklos pradžioje elektrinė paskirstoma proporcingai įnašui. Kiekvienais metais vyksta bendrijos susirinkimai, kuriuose aptariama veikla ir priimami tolimesni sprendimai.
Kokios yra PEB naudos?
Svarbiausi PEB privalumai – mažesnės elektros sąskaitos, žalesnė energija, sumažėjęs CO₂ pėdsakas ir energetinė nepriklausomybė. Elektrinės tampa ne tik finansine, bet ir vertybine investicija.
Vienas iš sėkmingų pavyzdžių – elektrinė Rokiškyje. Statyboms reikėjo sklypo prie tinkamos infrastruktūros. Pasirinkta apleista teritorija buvo sutvarkyta: išvežta 10 tonų padangų, kitų atliekų ir teršalų. Dabar šiame sklype gaminama švari, atsinaujinanti energija.
Kiek kainuoja dalyvavimas?
Vienkartinis įnašas už 1 kW galios – 490 Eur. Metinė priežiūros kaina – 15,99 Eur/kW. Atsipirkimo laikas priklauso nuo elektros kainų – šiuo metu, esant mažesnėms kainoms, tai trunka apie 4 metus. Į PEB siūloma žvelgti kaip į ilgalaikę investiciją: investuotos lėšos atsiperka, o likusi naudinga energija generuojama be papildomų sąnaudų.
Kas rūpinasi priežiūra?
Daugelis nežino, nuo ko pradėti. Pirmus metus priežiūrą užtikrina steigėjai. Vėliau galima pratęsti sutartį arba pasirinkti kitą paslaugų tiekėją. Pavyzdžiui, vieną darbuotojų bendriją, kurią prižiūrime patys – atvykstame du kartus per metus, nupjauname žolę, patikriname laidus, įvertiname, ar nėra žalos nuo gyvūnų. Tokiai priežiūrai reikia ir elektriko žinių. Kadangi mes tokių žmonių turime – prižiūrime patys. Jei bendrijoje yra toks specialistas – jis gali būti įtrauktas į priežiūrą.
Kiek narių sudaro bendriją?
Optimalus sprendimas – 100 kW elektrinė, kurią sudaro 20 narių po 5 kW. Tačiau struktūra gali skirtis: jei vienas asmuo perka 20 kW, bendriją gali sudaryti vos keli nariai.
Ar yra laisvų vietų bendrijose?
Šiuo metu turime vieną laisvą bendriją ir kviečiame prisijungti. Anksčiau derinimas su ESO trukdavo apie dvejus metus, dabar viską galima įgyvendinti per pusmetį. Keturioms bendrijoms pavyko gauti paramą, šiuo metu ieškome naujų sklypų. Jei turite tinkamą sklypą (netoli transformatorinės) – kviečiame bendradarbiauti. Ypač domina mažesni miesteliai, kur žmonės vieni kitus pažįsta, domisi ir įsitraukia.
Kokie dažniausi nuogąstavimai?
Pirmasis – „kaip valdysiu bendriją, jei nepažįstu narių?“. Visi turi bendrą tikslą – mažesnius kaštus ir tvarią naudą, todėl bendradarbiavimas yra natūralus.
Antras – baimė, kad daugiausia galios turintys nariai priims sprendimus kitų sąskaita. Tačiau tai nepagrįsta: PEB nariai turi vienodą balso teisę, nepriklausomai nuo turimos elektrinės dalies. Dėl to visi nariai yra dalininkai, o ne akcininkai.
Kaip atrodys PEB po 10 metų?
Dar neatskleistas potencialas slypi daugiabučių stoguose – šiuo metu vyksta diskusijos dėl jų panaudojimo. Toks sprendimas reikalautų mažiau priežiūros – ant stogų nereikia rūpintis žole, o prijungimo taškai jau yra. Vienintelis iššūkis – reikia keisti įstatus. Jei šis procesas būtų paprastesnis, elektrinių plėtra miestuose vyktų greičiau.
Visą pokalbį su Žinių radiju galite pasiklausyti čia:
Jeigu svarstote jungtis prie bendrijos, turite klausimų ar net laisvą sklypą – kreipkitės į mus. Kuo daugiau mūsų – tuo daugiau nepriklausomos energijos Lietuvoje.
