Dažniausiai girdimi mitai apie elektromobilius (EV) ir įkrovimo stoteles

Augant elektromobilių (toliau – EV) paklausai, auga ir susidomėjimas šiomis transporto priemonėmis. Itin spartus šuolis rinkoje paspartina ir naujų technologijų atsiradimą elektromobilių įkrovimo sferoje. Dėl šios priežasties, elektromobilių ir įkrovimo stotelių pasaulis gali pasirodyti ganėtinai painus. Daugėjant informacijos kiekiui internete, lengva pasiklysti tarp klaidingų ir tikrų faktų. Susiformavę stereotipai gali atbaidyti vairuotojus, siekiančius persėsti į elektromobilį.

Taigi, peržvelgėme ir atrinkome 4 pagrindinius mitus apie šias transporto priemones.

1 mitas – elektromobiliai nėra aplinkai draugiškesnės transporto priemonės nei benzinu varomi automobiliai

Faktas – remiantis tyrimais, elektromobiliai yra tvaresni nei benzinu varomi automobiliai

Vienas iš dažniausiai girdimų mitų – dėl elektros gamybos išmetamų teršalų elektromobiliai sumoje (taršos pėdsakas) kenkia aplinkai labiau nei benzininės transporto priemonės. Jėgainėse gaminama elektra, kurią naudojame elektromobiliams įkrauti, gali sukelti emisijas. Tačiau, tiesiogiai vien tik elektra varomos transporto priemonės neteršia gamtos. Kiek elektrinės teršalų pateks į aplinką priklauso iš ko energija yra gaminama. Jei yra naudojama anglis, ar kitos gamtinės dujos, gamybos emisijos neišvengiamos. Tačiau, naudojamas biokuras, vėjas, ar kiti atsinaujinantys šaltiniai neskleidžia aplinkai kenksmingų dujų. Pavyzdžiui, naudodami saulės jėgaines transporto priemonei įkrauti, generuosite tik ekologišką elektrą. Tokiu atveju, elektromobilio sukuriamas CO2 kiekis būtų artimas 0.

Ne tik „kuro“ išgavimas kelia susirūpinimą. Viena iš problemų – baterijų ir kitų elektromobilių dalių gamybą ir perdirbimas. Pasak 2019 metais JAV atlikto tyrimo[1], priklausomai nuo transporto priemonės tipo, elektromobilių (BEVs) gamybos kaštai ir emisijos yra aukštesnės nei benzininių automobilių. Trečdalį gamybos kaštų lemia ličio jonų baterijos. Trumpas akumuliatorių  gyvavimo laikas, toksiškos medžiagos ir brangus pagaminimas sukelia žalą aplinkai. Tačiau, tobulėjant gamybos ir perdirbimo technologijoms naujų medžiagų poreikis mažėja ir baterijas galima efektyviau perdirbti. Daugelis medžiagų, naudojamų akumuliatoriams gaminti, net praleidusios dešimtmetį ar daugiau transporto priemonėje, yra vertingos ir atkuriamos.

Visgi, atsižvelgiant į gamybos problemas bei naudojamą energijos generavimo būdą, bendras elektromobilių išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekis vis tiek yra mažesnis. Pasak 2021 metais atlikto tyrimo[2], vidutinio dydžio naujas elektromobilis yra atsakingas už mažesnį ŠESD kiekį aplinkoje, nei panašaus tipo benzininis automobilis. Per gyvavimo ciklą, Europoje registruotų elektromobilių su baterija (BEVs) išmetamų teršalų kiekis yra 66-69 proc. mažesnis nei benzininių automobilių. Vandeniliu varomų elektromobilių (FCEVs) – 26-40 proc.

Žinoma, išmetamųjų teršalų kiekis skirsis priklausomai nuo transporto priemonės tipo, eksploatavimo laiko, baterijos dydžio ir cheminės sudėties. Tačiau, pasauliui artėjant link šimtaprocentinio atsinaujinančių šaltinių naudojimo, elektromobiliai gali tapti ateities transporto priemone. Europos Sąjungai įgyvendinant „Žaliojo kurso planą“, nauda tik augs. Kuo ekologiškesnis elektros tinklas, tuo tvaresni ir elektromobiliai.

2 mitas – elektromobilio bendroji nuosavybės kaina yra didesnė nei benzininių transporto priemonių

Faktastyrimai atskleidė, kad elektromobilių išlaikymo, priežiūros ir energijos išlaidos yra mažesnės.

Bendrąsias nuosavybes išlaidas sudaro pirkimo, energijos kaina, priežiūros kaštai ir kita. Jos kiekybiškai įvertina pirkimo išlaidas per visą produkto gyvavimo laikotarpį ir leidžia tiksliau nustatyti investicijos vertę. Dėl gamybos kaštų, ankstyvieji elektromobiliai buvo brangesni nei kitos transporto priemonės – pagrindinė priežastis stereotipui susiformuoti. Tačiau, technologijos per dešimt metų stipriai pažengė į priekį.

Tyrimai atskleidė, kad elektromobilių išlaikymo, priežiūros ir energijos išlaidos yra mažesnės. Pasak „Lease Plan“ 2021 metais parengtos ataskaitos[3], Europoje vairuoti elektromobilį yra pigiau, ypatingai rytinėje žemyno dalyje. Duomenys analizuoti remiantis įvairiais automobilių segmentais ir degalų rūšimis (elektra, dyzelinas, benzinas). Prieinamiausi – vidutinio dydžio elektromobiliai D2 (pagal tarptautinį standartą ISO 3833-1977). Didžiojoje dalyje Europos šalių, tokių transporto priemonių nuosavybės kaina buvo mažesnė nei panašių skirtingų kuro rūšių automobilių. Be to, elektromobilius įkrauti kainuoja pigiau nei „užsipilti“ degalų. Energija sudaro vos 10 proc. visų bendrosios nuosavybės kaštų, o benzinas – 23 proc. Tiesa, besikeičiančios elektros ir naftos kainos gali drastiškai pakeisti situaciją.

Prie mažesnės eksploatacijos kainos prisideda ir faktas, kad elektromobilį sudaro mažiau besidėvinčių dalių, tad sutaupysite ir remonto kaštus.

Vidutinio dydžio aukščiausios klasės skirtingo kuro tipo automobilio segmento (D2) vidutinės bendros nuosavybės kainos palyginimas pateikiamas lentelėje:

automobilio kainos palyginimo indeksas

Elektromobiliai pagaliau peržengė įperkamumo tašką ir dabar yra konkurencingi visoje Europoje. Visgi, daugelis modelių vis dar yra brangesni nei varomi dujomis ar benzinu. Atsižvelgdama į populiarėjančią technologiją, vyriausybė skiria paramą elektromobilių įsigijimui. Lietuvoje, už įsigytą naudotą elektromobilį APVA teikia 2,5 tūkst. eurų paramą, už naują – 5 tūkst. Gaunamas finansavimas dar labiau sumažina elektromobilio nuosavybės kainą. Daugiau informacijos apie finansavimo galimybes APVA puslapyje[4].

3 mitas – elektromobiliai nėra pritaikyti važiuoti ilgus atstumus

Faktas – šiandieniniai elektromobiliai, priklausomai nuo modelio, vidutiniškai gali nuvažiuoti apie 314 km.

Modelių asortimentui augant, šiandieniniai elektromobiliai gali nuvažiuoti ilgesnius atstumus be papildomo krovimo. Dauguma prekinių ženklų, atkreipdami dėmesį į didėjanti keliavimo poreikį, siekia ilginti nuvažiuojamą atstumą. Gerėjant ličio jonų baterijų gamybos technologijoms, elektromobiliu galima keliauti ir į skirtingus miestus.

2010 m., elektromobilių maksimalus nuvažiuojamas atstumas tesiekė 127 km per vieną įkrovimą[5]. Daugelį vairuotojų tai atgrasė nuo persėdimo į naują transporto priemonę. Tačiau, pasak „Electric Vehical Database“[6], šiandien, priklausomai nuo modelio, pilnai įkrauta elektrinė transporto priemonė vidutiniškai gali nuvažiuoti apie 314 km. Kitaip tariant, per vieną įkrovimą vidutinis elektromobilis gali nukeliauti iš Vilniaus į Klaipėdą (307 km) be papildomo sustojimo. Galingiausių elektromobilių modelių (Mercedes, Tesla) nuvažiuojamas atstumas gali siekti virš 500-600 km per vieną įkrovimą.

O jei ilgesnės kelionės metu elektromobiliui nepakaktų energijos, pilnai galite sustoti pasikrauti ir kelyje (stotelių vietas Lietuvoje galite rasti įkrovimo vietų žemėlapyje[7]). Greitkeliuose naudojamos DC greito įkrovimo stotelės (50 kW), 80 proc. 40 kWh baterijos gali įkrauti per 50 min. Po vienos valandos krovimo Jūsų elektromobilis galės nuvažiuoti 290 km.

4 mitas – Įkrovimo stotelės elektromobilį įkrauna itin lėtai

Faktas – įkrovimo stotelių būna įvairių tipų. Itin greitos stotelės, priklausomai nuo modelio ir baterijos talpos, elektromobilį gali įkrauti ir per valandą.

Tiesa, elektromobilių įkrovimas gali užtrukti, jei yra naudojama lėta stotelė. Pavyzdžiui, AC 2,2-3 kW galios įkrovimo stotelė 40 kWh baterijos elektromobilį įkrautų per 13-18 val. Tačiau yra greitesnis ir patogesnis būdas. Kuo didesnė įkrovimo stotelės galia – tuo greitesnis elektromobilio įkrovimas. AC vidutinio įkrovimo stotelės galia varijuoja nuo 3,8-22 kW. Pavyzdžiui, 40kWh bateriją turintį elektromobilį, 7 kW galios stotelė įkrautu per apytiksliai 6 val. Ypatingai greitos stotelės (50-150 kW), dažniausiai naudojamos viešosiose infrastruktūrose (stovėjimo aikštelėse, greitkeliuose, degalinėse). Šios 40 kWh baterijos elektromobilį galėtų įkrauti per 30-50 min.

Įkrovimo laikas priklauso nuo elektromobilio modelio, baterijos talpos, nusidėvėjimo lygio ir kitų veiksnių. Automobiliai stovėdami namuose praleidžia augiau nei 80 % laiko[8]. Tuo metu galite prijungti elektromobilį ir jį įkrauti. Tokiu būdu papildomai išnaudotumėte ir savo parkavimo vietą.

Jeigu ketinate elektromobilį įkraudinėti nakties metu – Jums puikiai tiks AC tipo elektromobilio įkrovimo stotelė. Jeigu norėtumėte įsirengti elektromobilį greičiau – vertėtų pagalvoti ir apie DC tipo stotelę. Palyginimui, namų naudojimui 22 kW AC įkrovos stotelė gali kainuoti nuo 700 iki 1000 eurų, tuo tarpu 24 kW DC įkrovos stotelė gali kainuoti nuo 11000 iki 14000 eurų.

DC tipo įkrovimo stotelės įkrauna EV bateriją tiesiogiai, AC tipo stotelės įkrauna bateriją per elektromobilyje integruotą keitiklį, todėl įkrovimas lėtesnis ir mažiau efektyvus.

Įrengsime Jūsų įkrovimo stotelę

Nusprendėte įsigyti elektromobilį, tačiau nežinote kaip įsirengti įkrovimo stotelę? Galime Jums padėti išsirinkti tinkamiausią variantą. Jei turite klausimų apie elektromobilių įkrovimą, susisiekite su mūsų patyrusia komanda. Mielai skirsime laiko aptarti bet kokius jums rūpimus klausimus.

Solet Technics gali pasiūlyti visų elektromobilių įkrovimo stotelių tipų įrangą su įrengimu, reikiamus adapterius, įkrovimo stotelių priedus ir stotelių priežiūrą už prieinamą kainą. Jums nereikės niekuo rūpintis!

Daugiau informacijos apie elektromobilių įkrovimo stoteles galite rasti https://www.solet.lt/produkto-kategorija/elektromobiliu-ikrovimo-stoteles-parduotuve/

[1] https://energy.mit.edu/wp-content/uploads/2019/11/Insights-into-Future-Mobility.pdf

[2] https://theicct.org/sites/default/files/publications/Global-LCA-passenger-cars-jul2021_0.pdf

[3] https://www.leaseplan.com/corporate/~/media/Files/L/Leaseplan/documents/news-articles/2021/cco-2021-report.pdf

[4] https://www.apva.lt/

[5] https://www.iea.org/data-and-statistics/charts/average-price-and-driving-range-of-bevs-2010-2019

[6] https://ev-database.org/cheatsheet/range-electric-car

[7] https://elektrodegalines.lt/

[8] https://www.racfoundation.org/research/mobility/spaced-out-perspectives-on-parking

Taip pat skaitykite

Parama elektromobilių įkrovimo stotelėms (LEA)

Lietuvos energetikos agentūra paskelbė paramos priemonę fiziniams asmenims, norintiems įsigyti elektromobilio įkrovimo stotelę. Pasinaudojus kvietimu, fiziniai asmenys gali susigrąžinti dalį…

Daugiau