Saulės elektrinių rinkos tendencijos

saules elektrines rinkos tendencijos 2022

Saulės elektrinės ir Europos Sąjungos planai 2050 metams

Europos Sąjunga sėkmingai siekia tapti neutrali klimatui iki 2050 m. – siekiama turėti ekonomiką, kurioje šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisija būtų lygi nuliui. Šis šalių siekis yra vienas iš „Europos Žaliojo Kurso“ iškeltų tikslų, transformuojant Europą link modernios, efektyviai išteklius naudojančios ir konkurencingos ekonomikos. Vienas iš užsibrėžtų tikslų, siekiant naudoti tik atsinaujinančius šaltinius, iki 2030 m. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą bent 55 proc. Švaresnę energiją, gryną orą ir energiją gauti padeda atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimas ir naujausios technologijos.

Saulės elektrinės ir vėjo jėgainės – pagrindiniai atsinaujinančios energijos šaltiniai

Pasak „Ember“ ir „Agora Energiewende“ penktosios metinės ataskaitos, 2020 metais atsinaujinantys šaltiniai pirmą kartą aplenkė iškastinį kurą ir tapo pagrindiniu ES elektros energijos šaltiniu. Tai svarbus Europos perėjimo prie švarios energijos etapas. Atsinaujinantys energijos šaltiniai 2020 m. pagamino 38 % Europos elektros energijos (palyginti su 34,6 % 2019 m.), pirmą kartą aplenkdami iškastinio kuro gamybą, kuri sumažėjo iki 37 %. Tai reiškia, kad 2020 m. Europos elektros energija buvo 29 % švaresnė nei 2015 m. Atsinaujinančios vėjo ir saulės energijos buvo pagrindiniai veiksniai, nulėmę šį pokytį. Saulės elektrinių įrengimo paklausa stabiliai auga. Kartu saulė ir vėjas pagamino penktadalį Europos elektros energijos 2020 m. Visgi, nors saulės energijos gamyba 2020 metais Europoje padidėjo 15 proc., generavimas turėtų išaugti trigubai, norint pasiekti 2030 m. ir 2050 m. užsibrėžtus „Europos Žaliojo Kurso“ tikslus. Šiuo metu nacionaliniai energetikos ir klimato planai sudaro tik apie 72 TWh naujų vėjo ir saulės energijos per metus, kadangi žalą gamybai padarė pandemijos laikotarpis ir jos sukeltos kliūtys. Vilčių teikia tai, kad 2020 m. vėjo ir saulės energijos suvartojimas padidėjo 51 TWh, gerokai daugiau nei 2010–2020 m. Žemiau pavaizduotas grafikas, rodantis kaip kinta elektros energijos generacijos šaltiniai Europoje.

EU-27 energijos pasiskirstymas

Saulės elektrinės vis labiau įgauna pagreitį Lietuvoje

Iki 2020 m. ES šalys buvo numačiusios gaminti bent 20 proc. energijos iš atsinaujinančių šaltinių. Lietuva taip pat prisidėjo prie šios ilgalaikės strategijos ir tikslą pasiekė jau 2014 m (23,6 proc.). 2018 m. šis rodiklis siekė 25,03 proc. Šalia vėjo jėgainių ir kietojo biokuro, saulės elektrinės užima svarbią vietą tarp atsinaujinančių šaltinių. 2019 m. iš atsinaujinančių energijos šaltinių Lietuvoje pagaminta 60,1 proc. visos elektros energijos. Nors saulės elektrinės nepralenkia vėjo jėgainių generuojamos energijos, tačiau yra matomas intensyvus augimas. 2018 m. saulės elektrinės pagamino 86,6 mln. kWh elektros energijos. Tai yra 27,3 proc. daugiau nei 2017 m. 2019 m. buvo pagaminta 91,1 mln. kWh elektros energijos, arba 5,2 proc. daugiau nei 2018. kWh. „ESO“ duomenimis, per 2019 metus buvo prijungta daugiau saulės elektrinių (virš 1800 elektrinių), nei per visą 2015-2018 metų laikotarpį (1100 elektrinių). Nuo 2019 m. saulės elektrinių skaičius bei gyventojų susidomėjimas Lietuvoje toliau sėkmingai auga. Per 2019 – 2020 m. saulės elektrinėmis naudojosi virš 5 tūkstančių gyventojų. O 2021 m. Lietuvoje saulės elektrines įsirengė 13 tūkstančių gyventojų.

Kas lemia saulės elektrinių bumą Lietuvoje?

Manome, kad tokį intensyvų saulės elektrinių augimą užtikrina palankios paramos sąlygos ir brangstanti elektros energija. Reaguodami į kylančias elektros kainas, gyventojai verčiau renkasi energiją pasigaminti patys. Saulės elektrinių kainos tampa vis patrauklesnėmis, todėl šis energijos gaminimo būdas tampa vis patrauklesnis. Skiriama „Aplinkos Projektų Valdymo Agentūros“ (APVA) parama ir palankios jos sąlygos paskatino gyventojus rinktis saulės energiją. Mažiau dokumentacijos, biurokratijos ir paprastesnė prijungimo tvarka taip pat prisidėjo prie spartaus elektrinių diegimo. Tačiau, tai nėra vienintelė priežastis saulės elektrinių diegimo bumui. Išskirtinis saulės energijos bruožas – tvarumas ir inovatyvumas pritraukia besidominančius aplinkosauga ir aplinkai draugiškomis technologijomis. Džiaugiamės, kad Lietuvos gyventojai tampa vis atsakingesniais ir tvaresniais!

Mąstote apie saulės elektrinę? Iki 2022 m. vasario 11 d. galite teikti prašymą paramai saulės elektrinėms įsigyti. Daugiau informacijos https://www.solet.lt/parama-saules-elektrines-irengimui-2022-sausis/.

Taip pat skaitykite

Parama elektromobilių įkrovimo stotelėms (LEA)

Lietuvos energetikos agentūra paskelbė paramos priemonę fiziniams asmenims, norintiems įsigyti elektromobilio įkrovimo stotelę. Pasinaudojus kvietimu, fiziniai asmenys gali susigrąžinti dalį…

Daugiau