Sparčiai plečiantis elektromobilių rinkai, auga ir žaliosioms transporto priemonėms įkrauti reikalingų stotelių paklausa. Tačiau elektromobilių įkrovimo stoteles įrenginėjantys specialistai pastebi, kad jau dabar dėl galiojančių elektros tinklo apribojimų stringa stotelių infrastruktūros plėtra, o kelių metų laikotarpyje gyventojai apskritai gali likti be galimybių patogiai įsikrauti elektromobilį. Visgi tai nėra suderinama su ką tik vykusioje Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijoje priimtu susitarimu dėl visiško perėjimo prie nulinės emisijos automobilių artimoje ateityje.
Elektromobilių įkrovimo stoteles įrenginėjanti saulės energetikos bendrovė „Solet Technics“ prognozuoja, kad elektromobilių įkrovimo stotelių paklausa per artimiausius kelerius metus augs bent dvigubai, o dėl esančių elektros tinklo apribojimų bene trečdalio stotelių gali nepavykti įrengti be papildomų didelių investicijų. Tiesa, išeičių yra, bet kol kas jos realizuojamos vangiai.
Elektromobilių įkrovimo stotelių paklausa jau išaugo kartais
Skaičiuojama, kad šiuo metu Lietuvos gatvėmis rieda virš 4340 elektromobilių ir dar daugiau nei 2970 iš išorės įkraunamų hibridinių. Susisiekimo ministerijos duomenimis, nuo 2018-ųjų M1 klasės elektromobilių padaugėjo daugiau nei 4 kartus, o šiemet augimas, palyginti su pernai, jau sudaro virš 60 procentų, nors metai net nesibaigė. Dar spartesnio augimo dinamika ir su N1 klasės elektromobiliais bei iš išorės įkraunamais hibridiniais M1 klasės.
Pasak elektromobilių įkrovimo stoteles įrenginėjančios saulės energetikos bendrovės „Solet Technics“ pardavimų projektų vadovo Eimanto Eirošiaus, elektromobilių įkrovimo stotelių privačių namų garažuose, daugiabučių namų požeminėse automobilių stovėjimo stotelėse sparčiai daugėja. Saulės energetikai skaičiuoja, kad pastaraisiais mėnesiais paklausa tokioms stotelėms įrengti išaugo bene tris kartus. Tiesa, kol kas įkrovimo stotelės, kurios naudotų išskirtinai tik saulės gaminamą energiją, sudaro apie penktadalį užsakymų.
„Tuo atveju, jeigu gyventojai elektrai gaminti pasirenka švarią energiją, privačių namų savininkai įkrovimo stoteles dažniausiai įrengia naudodami elektrą iš ant jų namo stogo sumontuotos saulės elektrinės. O daugiabučių namų gyventojai naudojasi nutolusių saulės elektrinių parkuose gaminama energija“, – sako E. Eirošius ir priduria, kad elektromobilio įkrovimo stotelei paprastai reikia papildomai numatyti maždaug 5 kW galios saulės elektrinę, kuri kasmet pagamins apie 5000 kWh elektros energijos. Su tokiu kiekiu energijos elektromobilio savininkas galės nuvažiuoti apie 20 000 km.
Kas pirmesnis, tas gudresnis – tinklo pajėgumai riboti
Tačiau daugiabučių namų gyventojai, sugalvoję įsirengti įkrovimo stotelę, nepriklausomai nuo to, kokią energiją ji naudos, neretai susiduria su problema. Stotelei įrengti svarbi ne tik tinkama įranga, tačiau ir pakankama elektros įvado galia.
„Pagrindinis iššūkis, kuris dabar stabdo patogias elektromobilių įkrovimo galimybes – ribotas elektros tinklo pajėgumas. Elektromobilio negalite įkrauti didesne galia, nei numatyta maksimali galia jūsų ESO elektros įvado nuosavybės ribų akte. Pagal standartinį tinklo pajėgumą, elektros užtenka kasdieniams elektros poreikiams užtikrinti, o namuose atsiradus papildomiems elektros šaltiniams, pavyzdžiui, elektromobiliui, tinklo pajėgumą būtina didinti. Tokiu atveju, reikia tinklo plėtros.
Tipinė situacija. Jei gyventojas nori požeminėje automobilių aikštelėje įsirengti elektromobilio įkrovimo stotelę, papildomai, prie dabar standartiškai butui skirtų 7-8 kilovatų galios, reikia maždaug 11-22 kilovatų elektros galios. Žinoma, nebus taip, kad kiekvienas gyventojas norės įsirengti stotelę, bet jei bent vienas kaimynas jau suspėjo ir pasididino galią iki bendro pajėgumo aukščiausios ribos, tuomet papildomai prijungti net vieno kilovato galios negalima, nebent reiktų už tai sumokėti tūkstančius. Tad iš esmės dabar turime tokią situaciją – kas pirmesnis daugiabutyje suskubs įsirengti stotelę ir prijungti ją prie tinklo, tas laimės“, – komentuoja E. Eirošius.
Kokius matome sprendimus?
Pasak E. Eirošiaus, siekiant spręsti tinklo pajėgumo problemą, yra keli galimi būdai. Pirmiausia, jau statant daugiabučius, numatyti didesnį tinklo pajėgumą. Be to, Statybų techniniai reikalavimai galėtų būti papildyti minimaliu elektromobilių stotelių skaičiumi daugiabučiui. O jau pastatytuose namuose turėtų būti organizuojama ESO tinklo modernizacija, leidžianti plėsti tinklo pajėgumus.
Dar vienas galimas sprendimas – daugiabučio namo gyventojams kooperuotis ir įrengti bendras įkrovimo stoteles. Tiesa, tokiu atveju automobilio įkrovimas pareikalaus daugiau laiko.
Daugiabučių, kuriuose nėra požeminių automobilių stovėjimo aikštelių, gyventojams aktualu aktyviai įsitraukti į artimiausiu metu planuojamų įrengti įkrovimo stotelių plėtros siūlymus. Susisiekimo ministerija numačiusi iki 2030 m. įrengti 60 tūkst. elektromobilių įkrovimo prieigų, iš kurių 6 tūkst. – viešosios arba pusiau viešosios elektromobilių įkrovimo prieigos. Savivaldybės įpareigotos parengti viešųjų ir pusiau viešųjų elektromobilių įkrovimo prieigų planus, todėl gyventojai galėtų patys siūlyti savivaldybėms aktualias vietas stotelėms įrengti.
Pasaulyje populiarus sprendimas Lietuvoje dar per brangus
Tuo metu, kai elektromobilis nėra kraunamas, perteklinė elektros energija keliauja į ESO tinklą pasaugojimui. Už tai mokamas nustatytas mokestis. Tiesa, yra išeitis, kad to būtų išvengta, tačiau Lietuvoje ji dar nėra populiari.
„Nemažai šalių pereina prie baterijų – labai populiarėja įsirengti saulės elektrinę ir turėti bateriją, į kurią nukreipiama ir pasaugoma gaminama energija. Kol kas Lietuvoje tai dar nėra populiaru, nes neatsiperka finansiškai. Pas mus vis dar pigiau mokėti už elektros pasaugojimą ESO tinkle. Tačiau, pavyzdžiui, Danijoje, kurioje turime savo atstovybę, baterijos tapo vieninteliu sprendimu elektrai pasaugoti“, – teigia pašnekovas ir priduria, kad kaip tik kitąmet Lietuvoje primą kartą planuojama teikti paramą tokioms baterijoms, todėl galima tikėtis, kad sprendimas populiarės ir mūsų šalyje.
